Ir Briuselyje parūpo skalūnų dujos

Balandžio 24 d. Briuselyje įvyko Regionų komiteto Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos posėdis. Jame pristatytas darbo dokumentas su daugeliu neatsakytų klausimų, nes norima sulaukti pasiūlymų ir šio komiteto iniciatyva parengti Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos 27 valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų požiūrio į skalūnų dujas bei su tuo susijusius reikalus.

Darbo dokumentą dėl skalūnų dujų Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijai pateikė Airijos Klero grafystės tarybos atstovas Europos Sąjungos Regionų komitete Brian Meaney. Aštuonių puslapių dokumentas užbaigtas rengėjo prašymu apsvarstyti iškeltus klausimus ir pateikti savo nuomonę, kaip skalūnų dujų reikalus turėtų vertinti ir formuoti vietos bei regionų valdžios institucijos. Gavus atsiliepimų, būtų rengiamas nuomonės projektas, kurį svarstytų komisija, galutinį sprendimą priimtų Regionų komitetas, kurį sudaro 344 atstovai iš 27 ES valstybių narių. Lietuvos delegaciją sudaro 18 savivaldybių tarybų atstovų.

Procesas – sudėtingas
Pradiniame dokumente aiškinama, kad skalūnų dujų gavybos proceso metu vertikaliai gręžiama, kol pasiekiamas skalūnų sluoksnis, paprastai glūdintis 2-3 km gylyje, gali būti ir giliau. Nuo šios vertikalios šachtos toliau gręžiama horizontaliai apie kilometrą ar ilgiau. Abi gręžimo dalys sutvirtinamos metaliniu vamzdžiu (apvalkalu), sandarinama betonu. Po to horizontaliosios šachtos apvalkale sprogstamaisiais užtaisais išsprogdinami maži įtrūkimai ir į šulinį aukštu slėgiu pradedamas leisti vanduo kartu su smėliu ir užpatentuotomis cheminėmis medžiagomis. Per įtrūkimus vanduo pasiekia skalūnus ir juos suskaido į daugelį mikroįtrūkimų (iš čia kilęs terminas „skaldymas“). Smėlis ir vanduo palieka įtrūkimus atvirus, o cheminės medžiagos stimuliuoja skalūnų išleidžiamą dujų kiekį. Baigiant skaldymo procedūrą, šulinyje sumažinamas slėgis ir suleistas vanduo išteka į žemės paviršių. Tada gręžinys pradeda gaminti dujas.
Rengiantis eksploatuoti vieną dujų gavybos aikštelę, gali prireikti atlikti net 25 skaldymo etapus (kiekvienam horizontaliajam šuliniui), o kiekvieno etapo metu reikia įpurkšti daugiau kaip 1,6 milijono litrų vandens, todėl bendros vandens sąnaudos, kol gręžinys pradės veikti visu pajėgumu, gali viršyti 38 milijonus litrų. Dalis suleisto vandens išteka atgal į paviršių užterštas skaldymo technologijos cheminėmis medžiagomis ir kitais skalūnų absorbuotais priedais. Vienam dujų skalūnų telkiniui eksploatuoti gali prireikti daug tokių gręžinių.
Europoje – tai naujiena
Europoje yra labai nedaug patikimų duomenų apie skaldymą, nes tai Europoje nauja ūkinė veikla. Dauguma duomenų surinkta JAV. Skalūnų dujų išgavimas Europoje yra ribotas ir šiuo metu komercinė jų gamyba nevykdoma.
Nė viena Europos Sąjungos institucija nėra priėmusi konkretaus dokumento, kuris atspindėtų požiūrį į skalūnų dujų išgavimą. Esama užuominų, pastebėjimų, įvyko seminarų ir kitokių šiai temai skirtų renginių. Mat Energetikos veiksmų planas iki 2050 metų pripažįsta, kad dujos bus labai svarbios pertvarkant energetikos sistemą, nes dujos gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekius. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad skalūnų dujos ir kitos netradicinio iškastinio kuro rūšys yra potencialiai svarbūs nauji tiekimo šaltiniai.
Europos Komisija praėjusiais metais paskelbė tris tyrimus, susijusius su skalūnų dujomis. Viename iš jų Jungtinis tyrimų centras pripažino, kad esama didelio netikrumo dėl galimo išgauti dujų kiekio, technologinės plėtros, visuomenės pritarimo, galimybės vykdyti operacijas žemės plotuose ir patekimo į rinką.
Dokumente informuojama, kad skalūnų dujų srityje valstybės turi skirtingas pozicijas. Nyderlanduose provincijų valdžios institucijos pasipriešino planuotiems bandomiesiems gręžiniams, nors nacionalinė vyriausybė leido gręžti. Airijoje vietos ir regioninės valdžios institucijos bus paliktos nuošaly, o skalūnų dujų išgavėjai greičiausiai pasinaudos nacionaliniu planavimo procesu. Vokietijoje – priešingai: žemės (administracinės teritorijos – autorės past.) turi daugiau galių negu federalinė vyriausybė.
Kas svarbu vietos valdžiai?
Norint tiksliai įvertinti su skalūnų dujomis susijusios veiklos poveikį aplinkai, kiekvienai „skaldymo“ operacijai būtina atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą, ir rizikos aplinkai vertinimą. Svarbu sutelkti dėmesį į reikalavimus, susijusius su žmonių sveikata. Taip pat reikės įvertinti požeminio ir paviršinio vandens lygį ir tokių vandens telkinių kokybę. Negali būti palikta nuošalyje oro kokybės ir seisminių duomenų sąlygos, poveikis augalijai, gyvūnijai. Svarbu tai, ar skalūnų dujų gavyba bus vykdoma netoli gyvenamųjų namų, darboviečių, mokyklų, gamtos paminklų, saugomų teritorijų. Vietos valdžia turi įvertinti poveikį keliams ir kitai infrastruktūrai.
Dokumente yra klausimas: koks vaidmuo (sąveika) ar papildoma atsakomybė teks vietos priešgaisrinės apsaugos tarnyboms?
Vietos valdžiai tenka atsakomybė už vandens ūkio tvarkymą – vandens apsaugą, tiekimą gyventojams, išvalymą. Pavojaus esama tvarkant panaudotą ir chemikalais užterštą vandenį – ar jį saugiai laikys, išveš, išvalys, ar yra kur išvalyti, nes įprasti vandens valymo įrenginiai nepašalina chemikalų iš skalūnų dujoms išgauti panaudoto vandens. Todėl skalūnų dujų išgavimas konkrečios teritorijos valdžiai gali atnešti papildomų problemų ir išlaidų. Turėtų būti nustatytas privalomas reikalavimas informuoti vietos valdžios institucijas ir visuomenę apie skaldymo procesui naudotų skysčių cheminę sudėtį ir koncentraciją.
Dėl neatsargaus gręžimo ir gręžinių eksploatavimo iš apačioje esančių skalūnų nuteka metanas. Tokie netyčiniai metano išmetimai gali gerokai atsverti proceso pranašumus… Juk vietos ir regionų valdžios yra įsipareigojusios mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į orą.
Nėra smulkmena ir tai, ką vietos valdžia (ar nuosavų žemių savininkai) gaus palikus išnaudotus gręžinius. Jų baseinuose liks nuodingų cheminių medžiagų, reikės vėl tyrimų, valymo darbų ir t. t. Tai atneštų daug papildomų išlaidų.
Dokumento pabaigoje trumpai užsiminta, jog skalūnų dujų gavyba sukurtų darbo vietų, būtų papildomų mokesčių įplaukų. Gal šiek tiek laikinai padidėtų gyventojų ir pramoninis judrumas. „Kiek tai būtų naudinga vietos valdžiai ir gyventojams?“ – tokiu lakonišku klausimu baigiamas dokumentas.
Neabejoju, kad Regionų komitete bus didelių diskusijų. Jose aktyviai galės dalyvauti Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, kuris yra šios komisijos narys ir turi galimybių balsuoti Regionų komiteto plenarinėje sesijoje, kai priimamos galutinės nuomonės.

Stasė SKUTULIENĖ
Europos Sąjungos Regionų komiteto pakaitinė narė
 http://www.litera.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *